trečiokas

1 trečiõkas sm. (2) 1. sing. DŽ, FrnW, NdŽ, Ėr trečiojo tekinimo, silpnas naminis alus: Kai antroką nutekysi, tai tada viryk vandenį ir vėl pilk – bus trečiõkas Sb. Kai kas da ir trečiõko alaus prasisunkia Mžš. Pučia – piktas trečiõkas Krs. Trečiõkas alus – girelė Krs. Seniau iš pūdo prisunkia viedrą gerojo, o trečiõko sunk kiek nori Slm. Trečiokė̃lin kai kada cukraus įmesdavo Alz. Tas alus visai prastas, gal koks trečiõkas Rm. 2. Q129,135, R, R104,107, MŽ135,141, Sut, N(Rg), KI305, KII187, K, LsB513, BzBkV98, L, J, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ istor. toks senovinis pinigas – trijų grašių vertės sidabrinė moneta, patreinis: Už neatneštą žvirblio galvą valstietis turėjo mokėti trečioką pabaudos, o už poros varnų kojų neatnešimą – aštuntoką rš. Dorelis laiko trisdešimt trečiõkų KI144. Kiek čia lalauninkų buvo, tai jis (ponas) jiems iš geros valios tai ir trečioką arba ašminį [davė] Cp. Liepė už tą trečioką, kad aš jam (ponui) nupirkčia ir pasiūčia eilią drapanų BsPIV5l(Brt). Šie trys trečiokai visus tūkstančius pritrauks Ns1854,2. Putpelė vadina pjovėjus į lankelę šaukdama: „Tris tris gausit trečiokus šešis“ prš. Pinigų negailėsiu, aš, jaunas, užmokėsiu ne trečiokáičiais, ne auksinaičiais, muštiniais dorelaičiais JD51. Paskutinį trečiõką vartui už kelmą moka JD589. Nei stokojo šeštokelių, nei stokojo trečiokelių RD174. Tavo kepurėlė – du trečiokužiu, mano vainikas – šimts dorelužių BsO397. Aš tau užmokėsiu … ne trečiokais, vis muštais dorėlaičiais N174. Trys šeštokai, šeši trečiokai, tai gražiai žydi darže burnotai KlvD295. Ir atjoja bernelis, – už trečioką žirgelis LTR(Plv). ^ Nosis kaip už trečioką agurkas Žem. Kas nenor trečioko, tas negaus [nei M] šeštoko B. Kas negerbia trečioko, nevertas nei pustrečioko prš. Už jūrių jautis už trečioką, ale eik parsigabenk jį MitIV331. Papūsk vištai į rukę – gausi trečiõką! Lkš. 3. trečioji valako dalis: Trečiõkas buvo [žemės] – visa draugė dvylika žmonių Rtn. Kiek mano tos žemės, tik trečiokáitis – ir tas nepilnas Grv. Ką jis tę an trečiõko ir beprasgyvens! Al. 4. Str trečioji derliaus dalis, trečiapėdis: Iš pusės, iš trečiõko sėjam avižas ir grikius Dv. Iš trečiõko žemė buvo Rod. 5. N, FrnW, KŽ žr. 1 trečiukas 2.

◊ sàvo trečiõką kìšti įsiterpti į svetimą kalbą: Ir aš kišù sàvo trečiõką Rmš.